Tai, kad Žemaitijoje įsisiūbavo ralio misija – dėkingumą reiškiame netikėtai amžinybėn iškeliavusiam pagrindiniam „Rally Žemaitija“ strategui Tomui Savickui, kuris Žemaitijos pakraštyje snūduriuojantį kraštą  pavertė vienu svarbiausių visos šalies ralio centrų. Į Kelmę atsivežęs solidų ralio piloto bagažą jis lenktynių virusu užkrėtė daugybę savo bičiulių ir draugų.  Tomo Savicko suburta komanda tęsia pradėtus darbus ir šiemt Kelmės automobilių sporto klubas pirmą kartą organizuoja Lietuvos mini ralio čempionatą, 2021-08-14 d. vyksiantis mini ralis “Kražiai 2021” įsikurs Kražių centre, greičio ruožai drieksis Kražių apylinkių žvyrkeliuose, kai kurie greičio ruožai pasiskolinti iš “Rally Žemaitija”, iškeptas ir visiškai naujas greičio ruožas, kuris pirmą kartą bus patiektas mini ralio dalyviams. Tad sakome – bus ką veikti, ir lauksime Jūsų čia – Kražiuose!

Egzotiškoji ralio istorija Kelmės krašte. Kelmės laikraščio „Bičiulis“ korespondentas ir sporto metraštininkas Kęstutis Lukošius pasidalino archyvine žinute apie pirmą kartą į Žemaitiją užsukusį ralio karavaną.

„Automobilių lenktynės kaip su sudėtinė Lietuvos ralio čempionato dalis Kelmės rajono keliais vyksta nuo 1971-ųjų rugpjūčio. Tai buvo vienuoliktosios ralio pirmenybės, o Žemaitijos etapo ilgis buvo 3066 kilometrai, kuriuos greičiausi sportininkai įveikė per 49 valandas ir 28 minutes. Iš 29 startavusių ekipažų finišą pasiekė tik trys „Volgos“ ir trys „Moskvičiai“. „Zaporažiečių“ klasėje to padaryti nepavyko niekam“, – prisimena K. Lukošius.

Ralio kronikose taip pat minima, kad pirmajame Žemaitijos ralyje buvo penkios sekcijos: „Plateliai“, „Rambynas“, „Šatrija“, „Medvėgalis“ ir „Tauragė“, kur visi ekipažai startavo ir finišavo. Kelmės krašte vyko dvi „Medvėgalio“ (591 km) ir „Šatrijos“ (662 km) sekcijos.

Dabartinius ralio fanus tokie skaičiai neabejotinai glumina, nes šiais laikais ralio meistrai koviniu režimu per visą sezoną įveikia mažiau kilometrų, nei prieš penkis dešimtmečius per vieną varžybų savaitgalį. Didžiuliu iššūkiu anų laikų raliuose būdavo navigacijos rebusų sprendimas, nes nieko panašaus į dabartines kelio knygas ekipažai negaudavo. Organizatoriai varžybų išvakarėse pakabindavo žemėlapį su schemomis kur kada važiuoti, o šturmanai atsinešę savo žemėlapius turėdavo reikiamą informaciją persipiešti. Tada gavę maršrutines korteles visi pajudėdavo į trasą. Tokio formato senuosius ralius su nedidelėmis išlygomis galima lyginti su „Dakaro“ maratone lenktynininkų patiriamais krūviais ir tai nebūtų tuščiažodžiavimas